Jokio!! 😀
Toks atsakymas į pastarosiom dienom dažnai pasitaikančius klausimus „gal gali pasidalinti kelionės planu – ka veiksim, kur eisim, kaip gyvensim??” 🙂 Čia kalbama apie artėjantį skrydį į Maljorką. Kadangi susirinko rekordiškai didelė grupė (40+ žmonių), tai ir klausimų, normalu, kad daug. Tik nenormalu, kad žmonės neturi nuovokos, supratimo, patingi pavartyti ankstesnių mūsų kelionių foto albumus, iš kurių galima gana aiškiai susidaryti supratimą KAIP mes keliaujame 😉
Taisyklė nr. 1: visi, net geriausi, planai turi tendenciją keistis, žlugti! Todėl geriausias planas – jokio plano, arba ekspromtas 😉 Mes niekada ir niekur neskrendame su kažkokiu „check list`u”, kad REIKIA (?!) pamatyti tą, aną ar kitą, tarkim Pizos bokštą, Eifelį, kalną ar urvą, nusifotografuoti prie kokio fontano ar kitose turistų nutryptose vietose, pagerti tam tikrame bare ar pan… Fee…
Svetimoje šalyje visad ir visur yra kažko įdomaus, už kiekvieno kampo taip sakant, tereikia už jo nepatingėti nueiti. Nebūtinai ten, kur rekomenduoja turizmo ofisai. Greičiau – atvirkščiai.
Tad tipiškai būna taip, kad pirmiausia reika dagyventi (o tai jau labai daug!), tada išskristi ir nuskristi, o išlipus jau ir mąstysime 🙂 Kas į kairę, kas į dešinę, kas į autobusą, kas pėsčiomis ar autostopu. Vistiek tokia didelė grupė visad skaidosi į grupeles po 4 ar 9 žmones pagal interesus, požiūrius, pomėgius ir asmenini sutarimą 🙂 O toliau – kas GeoCaching`u užsiiminėdami pėsti daug apkeliaus, pamatys įdomių vietų, kas patrauks autobusais ar traukiniais į Serra de Trumuntana kalnus ir bastysis ten kelias dienas takais, kops į viršukalnes ar vaikščios kanjonais, o kas pirmą dieną ar kelias trinsis po Palmą ar kitus miestus, lankys muziejus, barus, miegos hosteliuose 🙂 Kiekvienam savo!
Po dienos, dviejų grupės vėlgi ekspromtu keičia savo „planus”, kas buvo kalnuose pasuka į miestus ir atvirkščiai, kažkur susitinka, keičiasi info, sudėtimi ir vėl išsibarsto kas kur 🙂 Paprasta. Nesuprantu ko čia nesuprasti 😀
Mes keliaujam šiek tiek KITAIP. Ne todėl, kad nebūtų pinigų ar pan, bet realiai nėra jokio poreikio važinėt turistiniais autobusais be stogų su „city guide”, ant rankos „laikyti” nuotraukoms visokias „įžymybes” ir kitaip pop`siškai elgtis. Esame bastūnai, daug vaikštome pėsti, turime įrangą ir mokame pasirūpinti maistu, higiena, komfortabiliu miegu lauko sąlygomis. Galime sau leisti tokią PRABANGĄ, kad nesiversti per galvą apibėgti pagal planą kažkokių objektų, o tiesiog pasėdėti pasakiško vaizdo vietose, išgerti sangrijos, „pačilinti” su ausinuku, mėgautis pokalbiais ar tyla su Draugais.
Kelionės ilgina gyvenimą! Ten laikas bėga kitaip, ten vienintelė vieta, kur absoliučiai užsimirštame nuo darbų, reikalų, įsipareigojimų ir kito kasdienio streso. Todėl ir keliaujame. Kitaip.
