Ryanair – mano mėgstamiausios Europos avialinijos
Seniai, labai seniai norėjau parašyti šį tekstą. Vieną kartą jau buvau susiruošęs – kai mano bičiulis Andrius Užkalnis juos šuns dienosna išdėjo. Tada neprisiruošiau. Šiandien Lietuva pasiuto pamačiusi Ryanair per LTV ekraną – kaip čia taip gali būti, kad Meilutytė su Ryanair turi skraidyti.
Gali. Nes man Ryanair yra puikios avialinijos, tiksliau – geriausios Europos avialinijos.
Pagrindinis nemėgstančiųjų argumentas – Ryanair tyčiojasi iš klientų. Gal iš ko ir tyčiojasi, iš manęs nesityčioja. Man tai primena draugų ir pažįstamų pasakojimus apie tai, kad Lietuvos kelių policininkas buvo įžūlus, nemandagus, tujino, įžeidinėjo. Dievaži, nebuvau sutikęs nemandagaus policininko, niekuomet per penkioliką vairavimo metų policininkas Lietuvoje manęs netujino ir neįžeidinėjo. Lygiai kaip Ryanair iš manes nesityčiojo niekad (tą patį gali pasakyti ir Protokolų redakcija; jei esi lochas, iš kurio tyčiojamasi, tai iš tavęs ir tyčiosis – red. past.)
Ryanair turi house rules, taisykles, kurių turi laikytis tik norėdamas jais skristi. Aš nematau jokių bėdų laikytis paprastų house rules – keliauti su lengvu bagažu, atvykti laiku (humaniškai – 45 minutės iki skrydžio), susimokėti nedidelį pinigėlį už galimybę įlipti pirmam. Man viskas tinka. Laikaisi taisyklių – skrendi, nesilaikai – ką gi. Aš nedidelis, man net vietos kojoms užtenka. Aš ir už tualetą sumokėčiau, pykčiau tik jei kreditinės neimtų. Teisė į nemokamą tualetą neįrašyta Žmogaus Teisių Konvencijoje, ką yra įrodę tūkstančiai McDonalds restoranų su bobutėmis, renkančiomis po 50 euro centų prie tūlikų.
Man lengva pasakyti, kas man nepatinka Ryanair – man žiauriai nepatinka jų spalvinis salono sprendimas, ta vėmalinė mėlyna geltona. Daugiau neturiu jokių priekaištų.
Ryanair man patinka ir kaip verslininkui, ir kaip darbo reikalais skraidančiąjam, ir kaip žmogui.
Kaip verslininkas aš negaliu atsidžiaugti Ryanair’o fuck you attitude. O’Leary kalbos man mielesnės už Jobs’o. Jis perp*so visus ir toliau tai smagiai daro nuoširdžiu darbu ir nuosekliu požiūriu į biznį. Aš myliu jį, nes jis lygiai taip pat kaip aš nekenčia valstybių remiamų avialinijų nusenusiais lėktuvais, supuvusio overpriced serviso iš surūgūsių raukšlėtų klimakterinių stiuardesių rankų. Jis turi kiaušų ant lėktuvų rašyti pasityčiojimus iš Alitalia. Mane, kaip ir jį, purto nuo KLM, o pamačius Alitalia iš vis pradedam abu vemti žaliomis putomis. Tik aš nieko padaryti negaliu, o jis gali – ir daro – pisa juos trigubu b*biu ir varo debilus į neviltį. Tik žvelgdamas į O’Leary aš tikiu, kad dar pamatysiu tas profsąjungines p**das ėdančias Caritas sriubą bedarbių valgykloj (viskas prasideda nuo svajonės, sakome mes – red. past.), kad Europos reisuose nebeliks Alitalia, SAS, AirFrance KLM, Iberia ir kitų teisės į gyvybę Europoje neturinčių avialinijų.
Aš daug skraidau darbo reikalais, daugiau, nei norėčiau. Aš esu daug nakvojęs oro uostuose, esu negrįžęs namo, kai labai reikėjo grįžti. Kartais dėl oro (profsąjunginiai oro uostai atskira tema – atsisako valyti takus, nes ajezau minus dešimt), kartais dėl per didelio trafiko ore. Dažniausiai – dėl streikų ir dėl senų lėktuvų. Senos stiuardesės, seni lėktuvai ir profsąjungų streikai yra šventoji Europos avialinijų trejybė. Aš nepasitikiu jokiomis tradicinėmis Europos avialinijomis, nes visuomet bus proga vėluoti, atšaukti skrydį.
Skrisdamas su Ryanair, kaip keliaujantis darbo reikalais, esu ramus ir patenkintas. Visų pirma, ir tai svarbiausia – mane kiekvieną kartą maloniai nuteikia žinojimas, kad Ryanair parkas yra nauji 737-800, ir visas parkas yra vien tokie lėktuvai. Pakeisti, suremontuoti, rasti crew – Ryanair’ui nėra problema. Ryanair lėktuvai genda rečiau, kris rečiau, ir jų daug. Antra, jokių profsąjunginių darbuotojų, jokių nesąmonių, streikų, nenoriu, negaliu, noriu miego. Ryanair yra pinigais varoma kontora, ir aš žinau – jei jie galės, atskris, nes jie NENORI mokėti pinigų už buterbrodus, ar, apsaugok viešpatie, kompensuoti už neįvykusį skrydį pagal nekenčiamos EU taisykles.
Mane tai visuomet ramina, nes aš žinau, kad Ryanair yra lygiai taip pat motyvuoti mane parvežti, kaip aš – parskristi. Nes jie nemėgsta vėluoti. Tradicinėms avialinijoms lygiai po*ui. Todėl žinau – jei jau Ryanair manęs neparvežė, niekas kitas nebūtų parvežęs, nes Ryanair skauda lygiai taip pat, kaip man. Ir nuo to man ramiau miegant oro uoste.
Man žiauriai patinka Ryanair oro uostai. Kiekvienas daug keliaujantis pasakys, kad oro uostas kuo mažesnis, tuo geresnis. Greičiau ateini, greičiau išeini. Aišku, jie dažnai būna per toli (Bergamo – vienas gražiausių Italijos miestelių, ale valanda nuo Milano). Jei turi laiko, ar geografiškai tiko – jie nuostabūs. Maži, greiti, konkretūs, nuo trapo iki lauko – 5 minutės. Jūs net neįsivaizduojate, kaip aš myliu Karmėlavą. Beveik nemokamas parkingas statant mašiną 20 metrų nuo centrinio įėjimo! Beat that Heathrow.
Kaip aš svajoju, kad man nereikėtų prie plius trimpenki autobuse laukti, kol visi sulips, ir kol tingus vairuotojas sulauks pakelto nykščio ir atsidarys priprakaituoto autobuso durys prie lėktuvo. Aš noriu pats nueiti į lėktuvą. Ar per lauką, ar per rankovę – man nesvarbu. Aš nenoriu autobuso. Skrisdamas su Ryanair, aš žinau, kad nereikės pūti autobuse. Todėl, kad jiems reikia, kad viskas vyktų GREITAI. Oi, sutapo interesai, kaip keista.
Tie maži oro uostai, naujas parkas ir agresyvus požiūris į punktualumą lemia tai, kad Ryanair neturi bėdos su už*isančiais valandos, kempenkių minučių ar kitais ne dėl sniego, vulkano, bet dėl kažkokių šūdų dažnai pasitaikančiais vėlavimais kitose oro linijose, kurie dažnai reiškia, kad dėl vėluojančio su*isto 50 minučių skrydžio į Ciurichą pusę paros vėluosi atvykti į Manilą. Jei man reikėtų rinktis avialinijas jungiamiesiems skrydžiams į tolimus reisus, ir Ryanair skraidytų į normalius oro uostus, aš net nesvarstyčiau (ir ne aš vienas) – skrisčiau su Ryanair, nes jie, sūkos, atskrenda laiku, o dažniausiai – anksčiau.
Man keista, kad visi skundžiasi aptarnavimu lėktuve. Geresnio aptarnavimo Europos avialinijų ekonominėje klasėje tiesiog nėra. Mane kiekvieną kartą džiugina jauna, vos dvidešimtmetė komanda, surinkta iš visos Europos, kuri beveik kiekvieną kartą linksmai padaro šou – “Aaaand now this Batman from Spain will start bringing you food, whoop whoop whoop!”.
Visada šmaikštūs, visada su mirktelėjimu, visada dėkingi už paliktą poros eurų grąžą jaunikliai po saloną laksto kaip entuziastingi naujai atidarytos Vilniaus vyninės padavėjai. Nu parodykit man tokį Lufthansa reisą? Aš nesu liūdnai skridęs su Ryanair, ir aptarnavimas visuomet ten super. Nes jaunimas stengiasi ir linksminasi vienu metu. Beveik kiekvieną kartą chebra su manimi pačiauška, paklausinėja, pasipasakoja – taip būna tik Business ir First.
Ryanair’e dirba puikūs stiuardai, tik aišku, jie jauni, ir neturi kantrybės su angliškai nekalbančiais, pirmą kartą skrendančiais, savo vietos nerandančiais kaimiečiais debilais, ir juos skriaudžia (ir teisingai daro – red. past.). Lygiai taip pat, kaip Brussels Airlines nazi stiuardai lazda skriaudžia beraščius negrus Brussels – Kinshasa reise. Kitaip nesusitvarkysi gi, suprantu. Negrai, aišku, skundžiasi po to.
Ryanair turi vieną geriausių economy meniu Europoje. Besiskundžiantiems siūlau reisą su SAS CPH-BRU arba su LOT WAV-BRU, kuriame gauni vieną vienintelį iš kaučiuko pagamintą, praėjusią savaitę menantį sumuštinį, ir jokių kitų variantų. Tose tradicinėse avialinijose gali turėti kuprinę prigrūstą eurų, ir nieko geriau pavalgyti negausi, nes nenumatyta. Numatytas sumuštinis. Nemeluoju – skrisdamas su Brussels Airlines Flex (čia economy premium pas juos, su nemokamu maitinimu) aš prašau stiuardų, kad man parduotų maisto už pinigus iš pigesnės Light klasės, nes ten geresnis meniu, duoda nors užpilamų makaronų. Geriau, nei devynių dienų brandinimo sumuštiakas, ypač kai neėdęs dieną, ane?
Ryanair turi didžiulį pasirinkimą – gal net šešis karštus. Ir geriausia, kad jie visi fastfoodiniai – jų cheeseburgeris tikrai labai valgomas. Ryanair’e niekada neturi jaustis kaltas, kad nori antro drinko – gali nors devinta pirkti, chebra tik plos. Kodėl tradicinės avialinijos neturi mokamų papildomų meniu – man nesuvokiama. Todėl lipdamas į Ryanair aš nežiaugčioju galvodamas apie LOT ar SAS sumuštini – aš žinau, kad gausiu ar burgerį, ar panini kokį, ar chilli con carne, kurie, jei ir nestebuklingi, yra vistiek tūkstantį kartų geresni už bet kokį SASbuterbrodą.
Gal sulauksiu savo svajonės – McDonalds maisto Ryanair lėktuvuose.
Yra dar papildomų naudų su tuo maitinimu. Ryanairu skrenda eurą spaudžiantys krachaborai (kartais galvoju – kaip jūs iš vis išgyvenote tas dvi savaites man siaubingai brangioje Italijoje?), todėl maisto užsakoma mažai. Ryanair turi puikią sistemą – karšti užsakomi iš anksto (matėt tai kur nors kitur? aišku, kad ne). Visa tai reiškia, kad norėdamas paėsti ir eiti miegoti nelauksi 40 minučių. Pora žodžių su stiuardu, pasakymas “change is yours” – ir turi maistą už trijų minučių, kaip First. Paėdei ir miegot, nereikia laukti, kol visiems nemokamų pomidorų sulčių ir raudono vyno išduos.
Su Ryanair skraidau mažiau, nei norėčiau, nes jų bėda – toli nuo miestų esantys oro uostai. Bet tikiu, ateis diena – Ryanair bus kiekviename rimtame oro uoste, ir bullshito bus mažiau. Man jie tinka, patinka, man nėra sudėtinga laikytis jų house rules, man patinka jų žmonės, kompanijos požiūris, tikslai (greičiau ir laiku) kurie sutampa su manaisiais, greitas maistas už pinigus ir nauji lėktuvai.
Beveik nekalbėjau apie bilieto kainą – Ryanair iš Briuselio į Milaną rinkčiausi net jei bilieto kaina būtų lygi Brussels Airlines. Nes laiku atskris. Nes duos cheeseburgerį ir pačiauškėsiu su linksmais stiuardais. Nes Ryanair viską daro gerai.
